- Ingrida Danytė
Judesys ir sąmoningumas. Kas yra Integruojanti kūno ir judesio terapija
„Koks paprastas klausimas ir koks nepaprastas atsakymas“, - kartą susirašinėjimo metu pasidalino mano kolegė. Manau, kad kiekvienas susidūręs su Integruojančia kūno ir judesio terapija (toliau IKJT) turi savo atsakymą. Tad šį kartą pasidalinsiu savuoju, kuris gali skirtis nuo kitų. Atsakydama remsiuosi savąja patirtimi ir mokytojų mintimis, kurios yra arčiausiai mano patirties. Norisi pažymėti, kad šis atsakymas yra šio momento žinojimas, vėliau į tą patį klausimą galbūt atsakyčiau kitaip.
Pačioje pradžioje svarbu paminėti, kad IKJT yra viena iš somatikos (angl. somatics) šakų. Taip, pirmasis sakinys ir pirmas nesuprantamas žodis. Tad, ką šis burtažodis reiškia? Th. Hanna žodį „soma“ apibrėžė, kaip kūną patiriamą iš vidaus (angl. the body experienced from within). Šio žodžio apibrėžimuose dar minimas gyvas, gyvenantis kūnas (angl. living body). Kai mes einame gatve, kvėpuojame, mankštinamės, sąmoningas šios akimirkos patirties suvokimas per kūną ir yra soma. Suvokti patirtį galime klausdami kaip: kaip mes esame (angl. the way we are), kaip mes patiriame tam tikrus dalykus, kaip/iš kur žinome apie vieną ar kitą potyrį, kaip mes kuriame santykį. Somatika savyje talpina daugybę praktikų bei terapijų, kurios įvairių metodų pagalba kviečia atkreipti dėmesį į mūsų vidinę patirtį. Ši subjektyvi kiekvienos akimirkos patirtis ir yra IKJT pagrindas.
Šią akimirką kviečiu ištiesti savo dešinę ranką ir į ją pasižiūrėti kaip į objektą: apžiūrėti odos spalvą, patyrinėti jos tekstūrą, apžiūrėti rankos ilgį, apimtį ir pan. Dabar atsigręžti į vidinius pojūčius rankoje: virpėjimą, pulsavimą ir kt. Vidinių pojūčių stebėjimas rankoje vis dar yra kūno kaip objekto stebėjimas, nors ši patirtis jau yra subjektyvi. IKJT žengia dar vieną žingsnį ir kviečia ranką patirti, kaip išraišką to, kuo mes esame: ranka, kuri laiko kūdikį, ranka, kuri apkabina žmogų, ranka, kuri gali kovoti, trenkti, apsaugoti, ranka kuri rašo, groja instrumentu, ranka, kuri gali pasirūpinti, ranka, kuri gali nuskriausti. Įvairūs simptomai (skausmas, nepatogumas kūne) taip pat yra manęs išraiška. Manęs, kuriai reikia tam tikro ypatingo dėmesio. IKJT siekia gilinti sąmoningo savęs kaip išraiškos per kūną suvokimą (angl. who we are through the body).
Kitas pavyzdys, kuris gali padėti dar giliau suvokti, kas yra IKJT – tai požiūrio į kūną palyginimas medicinoje ir somatinėse praktikose. Medicina kūną tyrinėja kaip objektą (t.y. tyrinėja iš išorės): tikrina, koks kraujo spaudimas, koks tam tikrų hormonų kiekis kraujyje, apžiūri pokyčius odoje ir pan. Tada skiria gydymą: vaistus, masažą, šilumos ar kitas terapijas. Angliškai tai būtų įvardinama, kaip outside in. Kūnas paveikiamas remiantis informacija, kuri gaunama tyrinėjant kūną kaip objektą – iš išorės.
IKJT tyrinėja subjektyvų jausmą suvokiamą kūnu. Ir būtent ši informacija naudojama ieškant patogesnio, efektyvesnio, laimingesnio, sveikesnio daugiau energijos turinčio buvimo šiame pasaulyje. Labai paprastas pavyzdys būtų darbas su skausmu, kuris kyla veikiant tam tikroms sąlygoms. Tad pradžioje švelniai atkreipiant dėmesį į ryškiai suvokiamą patirtį, pavyzdžiui, skausmą, po truputį keliaujame į gilesnę, ne taip ryškiai ir aiškiai matomą patirtį, pavyzdžiui, atkreipiame dėmesį į vietas aplink skausmą, vidinį judėjimą, kuris vyksta jaučiant skausmą, nervų sistemos veiklą. Galime keliauti per pojūčius, vaizdinius ar vidinį dialogą. Galime žengti dar vieną žingsnį ir įgalinti patį kūną mus informuoti ar nustebinti, pavyzdžiui, leisti nutikti dar niekada nepatirtam judesiui (toks priėjimas anglų kalboje būtų inside out). Tokį judesį kartais norisi pavadinti kūno išmintimi. Kūno išmintimi gali būti ne tik dar niekada nepatirtas judesys, bet ir iš kūno kylantis pojūtis, jausmas, mintis. Savęs patyrimas naujai yra viena esminių IKJT misijų. Kartais ne tik kūnas, bet ir terapeutas gali pakviesti klientą pabandyti naują judesį, per prisilietimą sukurti naują jausmą. Tokiuose momentuose mes prisiliečiame prie neuroplastiškumo - kuriame naujus nervinius kelius.
Dar vienas svarbus aspektas – integracija. Kai galvoju, kaip aprašyčiau integraciją, kuri vyksta IKJT metu, manyje kyla žodžiai apimti, įtraukti, leisti būti, nepamiršti, pasirūpinti ir (kartais) paleisti. Atrodo, kad šis procesas mane moko po truputį vis giliau ir giliau savimi pasirūpinti.
Pačioje pradžioje atėjus į pirmąsias sesijas, IKJT praktikos ugdo tam tikrus gebėjimus:
Sąmoningo buvimo šią akimirką (įvairūs IKJT metodai padeda suprasti, kas vyksta su manimi šią akimirką: kokia mano kūno pozicija, ką jaučiu ir pan.) ir sąmoningo buvimo ilguoju periodu (atpažinti įpročius, būdus, kuriais judame, kalbame, kuriame santykius).
Savireguliacijos šią akimirką (padeda atrasti būdus, kurie geriausiai padeda būti stresinėse situacijose, kai liūdna, kai sunku, kai nėra energijos: iškvėpti, sutelkti dėmesį į pėdas, purtytis ir kt.) ir savireguliacijos ilguoju periodu (atpažinti, kas tikrai padeda, o kas nepadeda, iš kur mes tą žinome ir pan.)
Socialinio sąmoningumo (kaip mūsų balsas, judesiai įtakoja kitus).
Vėliau, suvokus ir pradėjus sekti savo vidinį įkūnytą procesą, galima gilinti savo vidinę patirtį bei atpažinti, kad tai, ko mums reikia gijimui bei augimui, slypi mūsų viduje. Vis labiau pasitikint savo vidiniu žinojimu ir intuicija bei išmokstant įgūdžių, kurie padeda pasiekti kūno ir sąmonės išmintį, mes tampame įgalinti kūrybiškai dalyvauti savo gijimo bei augimo kelionėje.
Ir pabaigoje visgi svarbu paminėti tris sritis, kurios yra kertiniai ir pamatiniai IKJT elementai. Tikiu, kad tarp šių aprašymų rasis dar daugiau nesuprantamų žodžių, bet, jei kils smalsumas ir noras tyrinėti, visą tai galima patirti individualiose sesijose gyvai arba internetu. Galbūt tada paaiškinimo ir žodžių reikės mažiau ir subjektyvus patyrimas bus gyvas kūne.
Tad trys pamatinės IKJT sritys yra Autentiško judesio disciplina, Body-Mind Centering® metodas ir Somatinė psichologija.
Autentiško judesio disciplina (kūrėja Janet Adler) padeda rasti ar sukurti saugią erdvę, kurioje iš pasąmonės kylanti asmeninė istorija gali būti įkūnyta, pajausta, pamatyta ir integruota. Disciplina siekia palaikyti „vidinio liudytojo“ augimą. Tai nevertinanti, atjautos ir priėmimo kupina vieta mumyse, kurioje aiškiai matome ir girdime pirmiausia save, o paskui ir kitą žmogų.
Body-Mind Centering® metodas (kūrėja Bonnie Bainbridge Cohen) kviečia švelniai grįžti ir vėl pajausti kūną – mūsų namus. Čia vėl galime patirti pojūčių, jausmų, mąstymo procesų ir dvasios integraciją. Praktikuodami įkūnytą anatomiją per prisilietimą, vaizduotę, judesį ar garsą mes susitinkame su iš tam tikros vietos kūne, pavyzdžiui, širdies ar plaučių, kylančia informacija. Tyrinėdami judėjimo modelius bei ieškodami naujų judėjimo būdų mes žadiname kūno sąmoningumą. Kai mūsų įprasti judėjimo būdai pasikeičia arba tampa šiek tiek lankstesni, keičiasi ir mąstymo procesai. Tampame atviresni, gimsta spontaniškumas, atsiranda daugiau pasirinkimo laisvės.
Somatinė psichologija tyrinėja teorinius modelius, kurie padeda asmeninės istorijos integracijai. Teoriniai modeliai apima embriologiją ir dvasios įsikūnijimą, gimimo eigos poveikį valios augimui ir charakteriui, ryšį tarp kūno, proto ir jausmų, psichoneuroimunologiją ir kt.
Man IKJT yra apie nuolatinę patirčių integraciją ir mokymąsi suprasti, kas yra kūnas, ką reiškia būti žmogumi šioje žemėje.
Ingrida – ĮKŪNYTOS PRAKTIKOS integruojančios kūno ir judesio terapijos praktikė. Ingrida savo praktikoje susitinka su žmonėmis, išgyvenančiais didelį pažeidžiamumą, baimę, nerimą, patiriančiais sutrikusius miego ir kitus kūno procesus, bei norinčiais atrasti kūno išmintį, pažadinti intuiciją. Daugiau apie Ingridą skaitykite čia.
