Kaip klausytis savo kūno

Kūno terapijoje mokomės susidraugauti su savo kūnu, girdėti jį ir suprasti mums jo siunčiamas žinutes. Tokie įgūdžiai turėtų būti natūralūs, bet dažnam žmogui net tokia mintis gali atrodyti keista ir nesuprantama. Klausytis kūno? Ar jis kažką sako? Aš nieko negirdžiu, nieko nejaučiu ir nieko nesuprantu. Taip gali būti dėl įvairiausių priežasčių: toks gali būti mūsų psichikos savisaugos mecghanizmas dėl praeities trauminių patirčių arba tiesiog dėl šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo, kuriame vietos kūnui palikta labai mažai.


Tad ką gi daryti? Kaip išmokti klausytis savo kūno? Siūlau pradėti nuo labai paprastų dalykų – juslių. Atostogaujančius prie jūros kviečiu pabandyti vieną smagų pratimą.

Kūno ir judesio terapeutė Jurga Šidiškytė

Nueikite į paplūdimį kiek anksčiau ryte arba vėliau vakare, kai prie jūros nėra daug žmonių. Arba susiraskite labiau laukinį paplūdimį. Netrukus suprasite, kodėl tai svarbu J Atsistokite paplūdimio gale, prie kopagūbrio, veidu į jūrą. Užsimerkite. Ir pabandykite kuo tiesesne linija nueiti iki jūros. Eikite kūnui maloniu greičiu. Kils didelė pagunda prasimerkti, atsispirkite jai bent kurį laiką. Na, kaip sekėsi? J Kai pasiūliau šį pratimą keletui pažįstamų žmonių, jų pirma reakcija buvo – ir kas gi čia tokio? Nagi imi ir nueini! Cha.

Labai tikėtina, kad jūsų nueita linija nebuvo itin tiesi. Pabandykime dar kartą? Grįžkite prie kopagūbrio. Užsimerkite. Tik šį kartą neskubėkite iš karto eiti. Pajauskite, iš kurios pusės pučia vėjas. Kaip jis glosto jūsų odą, kedena drabužius, plaukus. Jeigu saulėta, pajauskite, kokiu kampu saulės spinduliai krinta ant odos, kaip jaučiate šviesą pro užmerktų akių vokus. Pajauskite pėdas ir smėlį po jomis. Pajuskite savo svorį: galite palinguoti, pašokinėti lengvai sulenktais keliais. Pajuskite, kaip žemė traukia jus savo gravitacijos jėga ir visi kūno nariai šiai jėgai paklūsta. Arba jai priešinasi. Įsiklausykite, ką šiandien jums šneka jūra. Įsivaizduokite, kad jūra – tai gyva būtybė, kuri kviečia jus pas ją ateiti. Išgirskite, kaip ji šnabžda arba šniokščia jūsų vardą, nelygu kokia šiandien jos nuotaika. Užfiksuokite visus šiuos pojūčius. Ir dabar, išlaikydami visus juos savo dėmesyje, bandykite dar kartą nueiti prie jūros. Užmerktomis akimis. Bandykite orientuotis pagal šiuos pojūčius. Jei pasuksite ne ten, kur reikia, saulė šildys ir vėjas glostys jau kitą šoną ir jūros ošimas bus kiek kitoks...

Kaip sekėsi dabar? Labai gali būti, kad jeigu mintimis kažkur nuklydote nuo savo kūno pojūčių, kompasą pametėte ir vėl nukeliavote ne ten, kur planavote. Bent jau man taip tikrai dažnai nutinka. Pradžioje išlaikyti dėmesį greičiausiai bus nelengva. Bet tai nieko tokio. Svarbiausias šio pratimo tikslas nėra ta tiesi linija. Svarbiausia – mokytis klausytis savo kūno pojūčių, išlaikyti juos savo dėmesio lauke ir pagal juos orientuotis. Su laiku pavyks vis geriau ir geriau.

Klausytis savo kūno – tai įgūdis. Kaip ir bet kurį kitą įgūdį, jį galima lavinti ir ugdyti. Ir šis įgūdis labai naudingas ne tik atostogaujant vasarą. Jis pravers visose gyvenimo srityse. Aš asmeniškai įsitikinusi, kad tai apskritai vienas svarbiausių įgūdžių gyvenime.

Linkiu gražios vasaros ir turiningų pokalbių su savo kūnu...

Jurga

Jurga Šidiškytė – ĮKŪNYTOS PRAKTIKOS integruojančios kūno ir judesio terapijos praktikė.

Peržiūrų: 29